Šventyklos istorija

 „TAI YPATINGA ŠVENTYKLA LIETUVOJE“

Stačiatikių šventykla (cerkvė) pavadinta Visų Rusijos Šventųjų suspindo Klaipėdos mieste. Tai ypatinga šventykla Lietuvoje. Pastato architektūrinė forma neįprasta, kadangi jis buvo skirtas liuteronų šventyklai (kirkai).

 Antrojo pasaulinio karo metu tuometiniame vokiečių mieste Memelyje buvo nedidelė stačiatikių bendruomenė – apie 30-40 tikinčiųjų. Pamaldos vyko retai, jas laikė atvykę šventikai iš Skuodo ir Viekšnių. Nuo 1937 metų Klaipėdos šventykla rūpinosi Viekšnių Šventojo Sergijaus cerkvė. Uostamiestyje retkarčiais lankydavosi šventikai Aleksandr Čiornyj ir Viktor Kurilovič. Antrojo pasaulinio karo metu šis pastatas buvo sugriautas. Nuo 1947 metų stačiatikių bendruomenė pagausėjo iki tūkstančio dėl Lietuvos uosto plėtros. Tuo metu Klaipėdos stačiatikių bendruomenė buvo viena gausiausių Lietuvoje. Ja rūpinosi protohierėjus tėvas Ioan Levickij, gimęs ir augęs Lietuvoje. Būdamas šventiku jis išgyveno abu pasaulinius karus, patyrė karo sunkumus. Eparchijos vadovybė ne kartą siuntė tėva Ioaną į našlaujančias cerkves. O dabar jis ėmėsi bndruomenės atkūrimo uostamiestyje. 1945-1947 metais tikintieji teikė prašymus dėl cerkvės pastatymo mieste. Nors valdžia tam priešinosi, bet 1947 metų gruodį buvusioje liuteronų šventykloje buvo leista veikti stačiatikių cerkvei. Šiuo pastatu dalijosi protestantai ir stačiatikiai. Vieni meldėsi iš ryto, kiti po pietų.

Šventykloje prasidėjo parengiamieji darbai: iš uždarytos Liepojoje šventyklos buvo atvežtas ikonostasas (puošni siena su įstatytomis ikonomis). Taip naujoji šventykla – cerkvė buvo pašventinta ir suteiktas jai pavadinimas Visų Rusijos šventųjų cerkvė. Pirmasis šios cerkvės šventikas buvo Fiodor Pakeckij. 1947 metais gruodžio 28 dieną tėvas Fiodor atliko pirmąją apeigą  – liturgiją.

1948 m.prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į įvairias Tarybų Sąjungos sritis. Ši deportacija palietė ir tėvą Fiodorą. Už savo neatsaegius pasisakymus, nepasitenkinimus 1948 m.liepos mėnesį šventiką tėvą Fiodorą suėmė ir nuteisė pagal 58-tą „antitarybinės propagandos“ straipsnį 10-čiai metų pataisos darbų kolonijoje. Tėvas Fiodor Rakeckij grįžo tik 1956 metais. Tuo metu nuo 1949 m. buvo protohierėjus Nikolaj Nedveckij.

1954 metais spalio 31 dieną buvo pašventinta „Visų Rusijos Šventųjų“ ikona. Tai ypatinga šventė Klaipėdos cerkvei. Sunkiu šventyklai laikotarpiu sumanymo nutapyti ikoną įkvepėjas ir puoselėtojas buvo tėvas Nikolaj Nedveckij. Tuo metu ikonos tapymo galimybė buvo retenybė. Jis kruopščiai rinko rusų šventųjų atvaizdus (izobraženija), pradėdamas nuo kunigaikščio Vladimiro, kad paskui tapytojas galėtų padidinti ikonas. Tėvas Nikolaj Nedveckij buvo šventiku 35 metus iki pat mirties. Jis mirė 1983 m. Antruoju Visų Rusijos Šventųjų cerkvės šventiku buvo protohierėjud Nikolaj Girilovič, 1957 m. Perkelta iš Šiaulių. Vėliau čia buvo hierėjus Aleksandr Prokofjev (nuo 1984), igumenas Feofan. Nuo 1986 m. pagrindiniu Visų Rusijos Šventųjų cerkvės Klaipėdoje šventiku buvo paskirtas Archimandritas Antonij (Buravcov). 20 amžiaus viduryje po įšventinimo į hierodiakonus Švč.Trejybės-Sergijaus Lauroje jis 5 metus dirbo Šventiku, o vėliau buvo perkeltas į Lietuvą. Jis tarnavo Kauno Marijos apsireiškimo katedroje, paskui Šventojo Nikolajaus cerkvėje Telšiuose, pagaliau Klaipėdoje.

80-90-taisiais prasidėjus religiniam atgimimui, nedidelė Visų RUsijos šventųjų cerkvė tapo stačiatikių pagrindiniu centru mieste. Bendruomenė augo, jaunėjo. Augo ir jos poreikiai. Tuo laiku bendruomenė braižė naujas kryptis su tikinčiaisiais. Cerkvėje pradėjo veikti pirmoji šalyje sekmadieninė mokykla, kurioje dėstomi Dievo įsakymai, tikėjimo įstatai. Tikintieji vyko į šventąsias vietas LIetuvoje ir už jos ribų – į Rusiją, Artimuosius Rytus. Ėmė veikti biblioteka, pilnėjo jos fondas, dirbo valgykla nepasiturintiems. Pamaldos cerkvėje vyko kasdien.

Nuo 2004 metų vyresniuoju paskirtas protohierėjus Anatolij Stalbovskij. Jam vadovaujant pakito vidaus dekoravimas: pakeista sienų tapyba, paauksuotas ikonostasas, pakeistas cerkvės kupolinis skliautas (kupolas), atliktas cerkvės vidaus patalpų remontas. Po protohierėjaus Anatolijaus Stalbovskio mirties pagrindiniu šventiku buvo paskirtas hierėjus Piotr Olechnovič. Cerkvėje dar laiko mišias hierėjus Georgij Ananiev ir hierėjus Ioan Diulaj. Šiuo metu šventykloje veikia vaikų ir suaugusiųjų sekmadieninė mokykla, kurią pakaitomis lanko iki 80 klausytojų. Mokykloje veikia įvairūs fakultatyvai: kūrybinis dainavimo, stačiatikių psichologijos, šachmatų būreliai, anglų, lietuvių kalbų kursai. Pasikeitė cerkvės teritorija, kiemas: yra vaikų žaidimo, tinklinio aikštelės, smėlynė. Tai labai svarbu, nes vasaros metu čia ilsisi vaikai, prižiūrimi Lietuvos stačiatikių brolijos.

 

/files/panorama/ALTORIAUS.swf
/files/panorama/Pagrindinis Cerkvės vaizdas (iš gatvės).swf
/files/panorama/Панорама_храма_внутри.swf
/files/panorama/ALTORIAUS IKONA. IKONOSTASAS.swf
/files/panorama/PRIBAŽNYTINĖS DURYS. CERKVĖS KNYGŲ LENTYNA.swf

(8895) просмотров